RESEAUX CULTURELS SOUBOU GEORGES.
PLANETE SOUBOU SANTE TRADISYON E PLIS... KANAL SAVOIR.
L'obésité à la Réunion et à travèrs le monde.
Larényon, la Frans, dann lo monn.
Ski fo ké nou sanz, é sa lé pa fasil, sé nout manyèr konsomé, é nout fason viv. La plipar domoun i prann pi lo tan okip zot kor. Napi lo tan po fé lo spor, manz in bon kari
prann lo tan po préparé. Tout i kour dann grann sirfas sanm bann prodwi sirzélé, bann pla i mèt dann mikro-ond. Lo manzé nou manz lé antrinn asasiné anou, la kwis poulé par karton
i sort sépa ousa? bann volay dolo, lé élévé an batri, bann zèf poul forsé. Zordi nout sosyété konsomasyon lé dann lo rouz. Linportasyon masif bann prodwi la lé antrinn anminn
tout sort kalité la maladi si nou --lé vré sé sak i inport i fabrik lo baznn médikaman--. Sé la lo mo spésifisité i zwé son rol, tout sak i pas pi ayèr, i anvoy par konténèr po nou
--- zot la dé za poz azot lo kèstyon? konbyin i pé ronir i kès 5 kilo la kwis poulé a in inportatèr? Bon 10€ dann lo komèrs kan la fin tir la marz lo komèrsan, la marz transpor
la marz labatwar, la marz lélévèr, po ariv lo pri in zèf! Konbyin zot i asté? Si domoun i réfési byin sé in nafèr i fé pèr! Mwin la fine alé plizyèr fwa anfrans é dann inndé péi
zistwar kès la kwis mwin la zamé vréman vi dann komèrs, si navé lété vréman byin kasyèt. Po di azot i prodwit an gran kantité po vann pas sèr, mé vréman sanm kwé lé nouri so bann
zanimo? Po vann anou bonmarsé konmsala?
E koson inporté alor?
La na koz si in zanimo domoun i yinm byin, po linstan na riyn a dir si lélévaz Larényon, domin i riskab kozé! Kan banna i kri sanm maladi, dann zélévaz laba si koté lo Meksik
i fo pa oubliyé ké bann gro zinportatèr kapitalis, sak i fé la sarkitri, na in gro par dann so bann zélévaz, ké lé pa o norn, la di moman i fé rant larzan pèrsonn i koz pa, lo zyé lé bousé.
An gro po di azot ké nout kalité la bouf i zwé in rol inportan si nout santé.
Lobézité!
Sak ané dann nout péi, Larényon konm an Frans lo kantité domoun i devyin gra i gomant, sa lé du par rapor lo manzé, la bouf asté pa sèr é de mové kalité, pla sirgra ké nou pas
dann mikro ond, Tro dsikr nana dann bann zaliman nou manz. Tout dann nout péi lé dékalké si bann modèl la bouf bann zéropéin, Lé swadizan gran intélèktyèl, la lès lo nafèr
kok anou o profi bann kapitalis. Si nou rogard byin lé in pé dir ansortir, vik sanm lobézité, lo diabèt, bann maladi kardyovaskilèr, mal de vivr i trap anou. Nou la sanz tro vit
nout manyèr manzé, é nout lorganism la pa giny lotan adapt ali sanm so pwazon i zort dann bann péi zéropéin, lamérik, la sine,é bann péi an wa de dévlopman. De tout fason, lo bann kapitalis inportatèr
ké domoun i krèv sa zot na ryin a foutr zot zot i manz pa sak zot i aminn dann lo péi.
Lo solisyon?
Lo solisyon fodré rofé in lédikasyon po manzé, mé pa prann sak i sort déor, po fé. Tansyon pangar, sak piblisité banna i inform aou ké i fo manzé é bouzé, mé lo piblisité lé
la po rapèl aou i fo asté, sa banna lo byin fé zot stratézi, i i port touzour a konfizyon. Dann tou léka dann nout péi na inndé parkour santé lé gayar, fodré ké nou anprofite inpé.
Sé anou de prann ansarz nout kor, sé nou ki fé nout déstin, mé sé pa lo déstin in boug de mourir, sanm la makotri. Tank nou wa asté la salté banna wa vann anou.
Lobézité sanm Imc
Lobézité li minm i komans aparèt parla laz sizan, si bann marmay i dépas de vin a vinnsik poursan zot pw normal.
Koté bann granmoun, so nafèr la i kalkilt sanm lindis lamas lokor -IMC- , lo pwa an kilo lé divizé par lo karé la tay an mèt. Si lé odsi vinnsink, i védir ou na tro lo pwa,
si sé trant, ou lé obèz sé-ta-dir, si sé karant, i védir lobézité morbid sé la mar i antann aou, la si ou fé pa in ka ou tard pa kriz kardiak i atann aou.
so tro gran kantité lo gra domoun nana lé konsidéré konm in vré fléo. Zordizour la mwatyé bann zamérikin i koné so problinm d-tèt tro gro sanm plis vinnsink poursan domoun.
Si koté Lérop, lé pa myé sanm inpé plis de trant poursan, po in popilasyon adilt, é bann marmay lé gro, la ogmanté défwa plis, lo doubl. La Frans i sap pa douz poursan, domoun
swa wit milyon, lé gra!
Pokosa?
Sak banna i pans so trikmardaz, sé ké domoun i manz mal, na tro la grès dann lo manzay, é napwin lékzèrsis parkoté, domoun lé tro anta. Zot la trouv osi in zène, dann sproblinm dépans
lénèrzi. Na domoun i manz lo minm kantité, na pa bézwin lo minm kantité lénèrzi po viv, mé zot sora touzour pli gro minm an dépansan in takon lénèrzi, po lo minm zaktivité.
Lo kièstyon i rès asé konpliké, plis de vin zène, ou rézyon kromozomik, i pouré zwé, é i zwé in rol dann so problinm gromoun.
Lo mové lékilibr dann manyèr manzé é lo mové kalité la bouf, mal organizé dann la zourné. Lo fé de manz plis lo matin, é pa bonpé lo swar
i pé fé gomant plis de kinz poursan lo pwa. Lo nafèr i fo ténir, i pé nir ké lo dé paran in zanfan lé gra, obèz ké na in risk de katrvin poursan
Lo danzé!
Bann grès lé danzéré lé o nivo lo bad-rin dann lo sintir, grès viséral abdominal, na in rolasyon dirèk ké so bann grès, lé la sé osi ké diabèt lé dann kwin la.
Lipèrtansyon artéryèl é in to triglisérid, tro o. Na insèl moyin po mézir so bann grès, posa prann in mètr soupl si otour la tay in boug i dépas in mètr, ou
katrvinkinz pou in fanm. Pour ski konsèrn lo diabèt in moun lé obèz na trwa fwa plis de risk, kin obèz normal. Pars plis la kantité la grès dann lo kor lé gran,
plis lo kor la bézwin linsiline. Si out pankréa, na difikilté po fabrik linsiline, la lé sir ké lo diabèt i trap aou. Plis in tyèr domoun na lo diabèt.
Lipèrtansyon
Si koté lipèrtansyon, in gromoun na trwa fwa pli de risk, dann lo monn trant a karant poursan bann gromoun lé ipèrtandi.
So problinm la i poz in risk laksidan vaskilèr sérébral é infraktis miokard. In moun lé gro na souvan koléstérol sanm triglisérid, pli o ké in moun normal. So bann grès lé in
gran faktèr de risk po in artéroskléroz ou bann zaksidan vaskilèr sérébral. Po di azot ké lobézité, i poz in gro problinm po lo sirkilasyon lo san dann kor, ski pé améné a bann
varis, plébit.
Po prénir.
Na in gran par lé dann la fason nou manz, fo posa pa konsom lagrès, manz ékilibré, lo sikré sanm bann grès lé pa bon po tout domoun, sirtou po in moun na in risk po nir gra, ou lé gra.
Po prénir la maladi, fo fé spor, é souvan, fé in rézim sé osi war in diététisyin, po bann konsèy é osi out doktèr, ou na osi bann sirirzi gastroplasti, trèman san médikaman
laté tradwit dapré lo dokiman la- viva.presse.fr/Obesite-une-maladie-complexe_8845.html
Réseaux SOUBOU GEORGES Ile de la Réunion tous droits réservés - Canal savoir dokiman rénioné -