Les bann viris si linformatik.
Viris informatik
In viris anli minm sé inn ti program informatik lé dann lo kor in notr, si ou anklans ali, li sarz an mémwar, é la li li fé in travay ké lo moun la domann ali fé. ( in boug i fé in program, é ou, ou anklas ali é lo bèzman i pèt, lo définisyon lo viris li minm i pouré èt konmsa: Tout program linformatik, lé kapab modifiyé in not program si in not lordinatèr, é modifiyé de fason a son tour, li lé kapap roprodwi ali. Lo vré non doné a bann viris lé CPA (cod oto propazabl)la donn sa in non konm dan la mèdsine, pars li lé parèy, li atak in masin, konm in viris médikal i atak in moun. Lo bann rézidan ké banna i apè TSR (an anglé Terminate and stay resident) i sarz ali dann la mémwar viv lordinatèr, po fé giny la maladi bann fisyé ékzékitabl, ké lo moun i lans po travay ansanm tousala...(program ké ou néna dann out lordinatèr po travay ansanm par èkzamp). Lot kalité (anfin na in takon kalité) bann sat lé non rézidan, i totos lo bann program lé si out disk dir, dèk ou komans lans ali (program, i vé pi démaré, masine i plant tousala). Lo maniyèr ataké in viris i sava, ziska inn ti bal pingpong i travèrs out lékran, é lo déstriksyon pir é sinpl tout bann zinformasyon lé dési out lordinatèr. Osi parapor i èkzist in takon, toutsort kalité viris, banna lé pa klasé solon lo déga zot ifé, mé par la maniyèr zot i atak é i infèk our masine Nana tout sort kalité viris :
* Bann vèr sé bann viris lé kapab rantré a travèr in rézo. * Bann soval de trwa (troyens) sé bann viris i fé in fay dann out sistinm ( an zénéral sé po fé ansort ké sak la fé lo viris li giny prann kontrol out masine). * Bann bonb lozik, sé dé viris kapabl déklans, parapor in lévinnman, partikiliyé (dat sistinm,aktivasyon a distans. Dopi inndé lané, na in not fénominn, la fé son laparisyon, sé bann fo nafèr, (an anglé HOAX), sé bann zanons ké domoun i roswa par lètmèl ( in lékzanpl banna i anons aou larivé din viris lé for minm i riskab détrwi tout, ou biyn sinon la posibilité giny in téléfone portabl) tousa lé swivi din not an dizan fé swiv linformasyon, anvoy po kamarad, zami tousala. So maniyèr fé , lé fé po angorz lo rézo, é osi fé in dézinformasyon.
Viris informatik In viris anli minm sé inn ti program informatik lé dann lo kor in notr, si ou anklans ali, li sarz an mémwar, é la li li fé in travay ké lo moun la domann ali fé. ( in boug i fé in program, é ou, ou anklas ali é lo bèzman i pèt, lo définisyon lo viris li minm i pouré èt konmsa: Tout program linformatik, lé kapab modifiyé in not program si in not lordinatèr, é modifiyé de fason a son tour, li lé kapap roprodwi ali. Lo vré non doné a bann viris lé CPA (cod oto propazabl)la donn sa in non konm dan la mèdsine, pars li lé parèy, li atak in masin, konm in viris médikal i atak in moun. Lo bann rézidan ké banna i apè TSR (an anglé Terminate and stay resident) i sarz ali dann la mémwar viv lordinatèr, po fé giny la maladi bann fisyé ékzékitabl, ké lo moun i lans po travay ansanm tousala...(program ké ou néna dann out lordinatèr po travay ansanm par èkzamp).
Lot kalité (anfin na in takon kalité) bann sat lé non rézidan, i totos lo bann program lé si out disk dir, dèk ou komans lans ali (program, i vé pi démaré, masine i plant tousala). Lo maniyèr ataké in viris i sava, ziska inn ti bal pingpong i travèrs out lékran, é lo déstriksyon pir é sinpl tout bann zinformasyon lé dési out lordinatèr. Osi parapor i èkzist in takon, toutsort kalité viris, banna lé pa klasé solon lo déga zot ifé, mé par la maniyèr zot i atak é i infèk our masine Nana tout sort kalité viris : Bann vèr sé bann viris lé kapab rantré a travèr in rézo. Bann soval de trwa (troyens) sé bann viris i fé in fay dann out sistinm ( an zénéral sé po fé ansort ké sak la fé lo viris li giny prann kontrol out masine). Bann bonb lozik, sé dé viris kapabl déklans, parapor in lévinnman, partikiliyé (dat sistinm,aktivasyon a distans. Dopi inndé lané, na in not fénominn, la fé son laparisyon, sé bann fo nafèr, (an anglé HOAX), sé bann zanons ké domoun i roswa par lètmèl ( in lékzanpl banna i anons aou larivé din viris lé for minm i riskab détrwi tout, ou biyn sinon la posibilité giny in téléfone portabl) tousa lé swivi din not an dizan fé swiv linformasyon, anvoy po kamarad, zami tousala. So maniyèr fé , lé fé po angorz lo rézo, é osi fé in dézinformasyon. Kalité viris Viris mitan. Dann la réalité, la plipar bann viris sé dé klone, pli prési bviris mitan, ski védir, ké kot fésèr viris, la roékri, modifiyé lo bann signatir, ou sinonsa la maniyèr lo program i azi. Sa ski fé i èkzist in takon vèrsyon ( la nou koz de varyant) sé in minm viris lé pli difisil trapé, pars bann sak i lé lantiviris, i dwa azout bann nouvo siyatir dann zot baz. Bann viris polimorf. Sé in fé bann zantiviris i détèk bann viris gras zot signatir( sikésyon bann bit i idantify azot), In bonpé bann sak i fé viris, la pans donn zot bann viris la posiblité modifyé azo par zot minm otomatik, konm in kamaléon, sé bann viris lé kapab zot min idantifi zot signatir sifréman é désifréman. So kalité la lé apélé polimorf :polymorphes: (sé in mo grèk i vé dir :i pé prann plizir form).
Bann rétroviris. Banna i apèl sa rétrviris ou viris flibistiyé ( an anglé bounty huther), sé in viris lé kapab modifiyé lo lantiviris linm modifiyé lo bann siynatir é kas lo sistinm, pi marsé. Les rétrovirus Bann viris dann lo sèktèr lamorsaz liminm. I apèl sa viris sèktèr lamorsaz (viris de boot), in viris lé kapab atak ali lo sèktèr démaraz in diskdir (master boot record) sé-a-dir lo inn parti lo disk lé kopiyé dann la mémwar, démaraz lordinatèr, épila li lé ékzékité po démar lo sistinm lésplwatasyon. Bann viris trans-aplikatif ( viris makro). Sanm lo taton program i ansèrv bann makro, Microsoft, la mè o pwin, in langaz skript, po tout , i pé mèt dann la plipar bann dokiman i kontiyn bann makro, sé lo VBscript, in sou lansanbl de visual Basic. La zordizour bann viris i ariv a totos bann dokiman Microsoft Office, séadir in viris i pé èt dann in dokiman banal, Word ou Exel, é lans in parti in kod, bèz bann dokiman la, é osi atak out masine. An zénéral sé lo sistinm Windows lé ataké. Sépa si zot i koné la plipar zaplikasyon i itiliz Visula Basic, bann viris la i pé èt la dann in takon dot zaplikasyon i ansèrv so program la. Lo komansman so trwaziynm milénèr, laté marké par in matrakaz an gran lésèl lo viris par mèl sanm in fisiyé atasé ké lé répérabl sanm lékstansyon .VBS, é in mèl i pouss aou a rouv so kado anpwazoné. So viris la na la posibilité, kan li lé ouvèr si in kliyan mésazri Microsoft, dawar aksé a tout out karné ladrès, é difiz otomatikman bann mésaz si lo rézo so kalité la i apèl vèr ou worm en anglé. So dokiman i apèl « Virus - Introduction aux virus » lé tiré si lo sit www.commentsamarche.com
Réseaux SOUBOU GEORGES Ile de la Réunion tous droits réservés